Charlesas S. L. Bakeris gimė savanoje, Misūrio valstijoje, 1859 m. rugpjūčio 3 d. Jo motina mirė, kai berniukui buvo 3 mėnesiai. Berniuką augino tėvas ir plantacijos savininko žmona Sally McKay. Bakeris buvo jauniausias iš penkių vaikų.
Vėliau Bakeris gavo bendrąjį išsilavinimą Franklino koledže. Formalaus inžinerinio išsilavinimo jis neturėjo, jis buvo inžinierius mechanikas-savamokslis. Pilietinio karo pabaiga reiškė Beikerio vergovės pabaigą, būdamas 15 metų, Bakeris pradėjo dirbti, padėjo tėvui, kuris buvo greitojo pristatymo agentas.
Šios patirties dėka Bakeris suvokė savo meilę mechaniniams mokslams, susipažinęs su vagonų ir pašto karietų įrengimu.
Jam buvo įdomu, kaip šiluma išsiskiria trinties metu. Jis susidomėjo trinties tyrimu, nes šio proceso pagalba buvo galima generuoti šilumą, nenaudojant šilumos šaltinio.
Šis alternatyvus šilumos gavimo būdas sukėlė išradėjo norą sukurti prietaisą, kuris galėtų naudoti trinties metu išskiriamą šilumą. 1903 m. Sausio 13 d. Bakeris išrado ir užpatentavo radiatorių, kuris šildavo trinties dėka. Jam prireikė maždaug 23 metų eksperimentų su įvairių rūšių metalais ir trinties formomis, kol jis sugebėjo sugalvoti savo frikcinį radiatorių.
Frikcinis radiatorius buvo Žaliosios energijos variantas, kuris, jeigu būtų toliau gaminamas šiandien, nekenktų aplinkai. Iš esmės jis išrado alternatyvų šilumos gavimo būdą be kuro deginimo.
Patento paraiškos pateikimo metu Bakeris pareiškė, kad trinties šiluma gali būti gaunama naudojant bet kokį energijos gavimo būdą, pavyzdžiui, vėją, vandenį ar benziną. Jo prietaisas, pasak jo, tuo metu turėjo tapti pigiausiu šilumos gamybos šaltiniu, už kurį jis gaus pagyrimų ir epitetų, tokių kaip "švarios energijos karalius" ir "juodaodis išradėjas iš Sent Džozefo".
"Ponas Beikeris tvirtina, kad konkreti energijos rūšis, naudojama kuriant trintį, neturi esminės reikšmės. Tai gali būti vėjas, vanduo, benzinas ar bet kuris kitas energijos šaltinis".
"Sunkiausia įrodyti išradėjo teiginių dalis yra tai, kad jo sistema apšvies ar šildys namą maždaug už pusę šiuo metu naudojamų metodų kainos", The Draftsman 1908.
Po kelerių metų bandymų jo prietaisas išradimo metu buvo beveik tobulas . Bakerio įrenginį sudarė du metaliniai cilindrai, iš kurių vienas buvo įdėtas į kitą. Trinties sukūrimui į centrą buvo dedamas medinis besisukantis strypas.
Garsios kino kronikos pasveikino jo išradimą. 1904 m. kovo 27 d. New York Times Bakerio išradimą pavadino "protingu Negro išradimu". 1904 m. laikraščiai "Daily Gazette" ir "News-Press "paskelbė jo straipsnį, kuriame teigiama, kad jo išradimas "sukels revoliuciją tuometinėse šildymo sistemose".
1904 m. Sent Džozefe jis įkūrė fabriką "The Friction Heat and Boiler Company", tapęs direktorių tarybos vadovu.
Jo kompanija pasamdė 50 kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbininkų, kad pagamintų daugiau radiatorių, ir turėjo sukaupęs apie 136 000 dolerio kapitalo (dabar beveik 4 mln. dolerio)
Tuo metu pagrindinis Bakerio kapitalas buvo didelė pinigų suma, dėl kurios jis tapo turtingu ir garbingu asmeniu savo gimtajame mieste. Jo lojalumas savo darbuotojams prisidėjo prie jo verslo klestėjimo, ir nepaisant rasinės problemos, kuri kartais kelia grėsmę jo finansams, jo verslas klestėjo.
1880 m., būdamas 21 metų vedė Carrie Carriger, jiems gimė dukra Lulu Belle Baker. 1926 m. gegužės 5 d. jis mirė nuo pneumonijos savo dukters namuose Sent Džozefe.
Komentarai